SKAITYMAI

„Fan fiction” neria į vienatvės temą. Tai pjesė apie virtualioje erdvėje besikalbalbančius vyrą ir moterį. Jų abiejų gyvenimai persmelkti vienišumo jausmo, kuris čia kompensuojamas anonimiškai dalinantis seksualinėmis fantazijomis. Toks radikalus atvirumas, jiems sukuria artimo, intymaus ryšio jausmą, kuris, didele dalimi taip pat lieka tik fantazija. 

Humanistinės psichologijos atstovas Clark’as Moustak’as vienišumą apibrėžia kaip subjektyvų, skaudų žmogiškųjų ryšių stokos išgyvenimą ir jų ilgesį. Būtent romantinio ryšio ilgesys pjesėje tampa svarbiausia problema. Negebėjimas, negalėjimas sukurti tvaraus romantinio ryšio kelia stiprius, skaudžius išgyvenimus, netgi psichologinę kančią.

Sociologams ir psichologams vis labiau susirūpinimą kelia vakarų šalyse daromų apklausų rezultatai, pasak kurių aiškėja, jog šiuolaikinė dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių kartos lyginant su jų tėvų kartomis turi daug mažiau draugų, daug rečiau mylisi ir daug labiau jaučiasi vieniši. Vienišumas didėja nepaisant to, kad galimybių susipažint (ypač jei kalbame apie technologijas) yra labai daug. XXI amžiuje santykio stokos išgyvenimas pripažįstamas kaip opi problema, beveik kaip chroniška liga, kai kur tai net vadinama vienišumo epidemija. Vienišumo jausmas atsiliepia ne tik psichologinei, tačiau ir fizinei sveikatai. Pjesės „Fan Fiction” veikėjai savo vienišumą kompensuoja keisčiausiomis erotinėmis fantazijomis ir jų dėka „bondina“. Klausimas lieka vienas apie ką yra tas „bodas“?