Delasferos

Net ketverius metus brandintas albumas prasideda ritmiškais, aiškiai struktūruotais, svajingais kūriniais („Venera“, „Tyliai pasėdėt“, „Kur tu?“), lėtai vedančiais į antrąją kompiliacijos dalį, kurioje muzika vis abstraktėja, tartum išsiveržia iš šilto ir jaukaus kambario į žvaigždėtą nežinomybę („Diptikas“, „Sonia“, „Delasfera“).

Gitaristas Justinas Žilys, grodamas nestandartiniais būdais bei naudodamas įvairius garso efektus siekia, kad jo instrumentas „Delasferose“ kartais skambėtų lyg sintezatoriaus melodija ar triukšmų kūrimo prietaisas, nepastebimai susiliejantis su saksofono ir elektronikos garsais. „Man artimiausias albumo kūrinys yra „Sonia“. Tai viena pirmųjų mūsų kompozicijų, bet paskutinė, kurią įrašėme, nes ilgai ieškojome geriausio būdo išpildyti ambicingą jos struktūrą. „Sonia“ turi labai tyrą, jausmo pripildytą, kosmišką atmosferą, kuri iš ramybės palaipsniui pereina į griausmingą elektronikos apokalipsę. Ji įkvėpta F. Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“, tai atsispindi ir dramatiškoje, turbulentiškoje kūrinio nuotaikoje. Šis kūrinys man visuomet veikia kaip „delasferiška“ meditacija – atvira, natūrali, nepaisanti taisyklių ir kanonų.“

Šią garsinę kelionę užbaigia kūrinys „Delasfera“, pagal kurį ir pavadintas albumas. Pasak grupės vokalistės Ingos, „Delasfera – tai muzika apie kiekvienoje kūno ląstelėje virpantį begalinį kosmosą.“

Grupės narys Andrius teigia, jog tokia struktūra pasirinkta neatsitiktinai. „Mes norime, kad klausytojas atsipalaiduotų, kad, pastūmėtas muzikos, galėtų svajoti, prisiminti, susimąstyti. Albumas prasideda nuo kūrinių, kuriuose daugiau teksto, jais siekiame tartum susipažinti su klausytoju, o vėliau tampame jo bendražygiais begalinėje kelionėje. Aš pats, klausydamas šį albumą, įsivaizduoju vieną tašką, kuris lėtai plečiasi ir ilgainiui virsta visata“.

 

Albumą galima rasti visose pagrindinėse muzikos klausymo platformose: Spotify, YouTube, pakartot.lt ir kt.

Albumą iš dalies finansuoja Asociacija LATGA.